Šalia ežero

Šalia ežero

Eride atejo salia ezero ir atsisedo ji, tyliai ziurejo i ezero bangas ir galvojo:

Spoiler:

ir Eride per paskutinius 5 metu ji pirma kart pravirko...

Austutė vaikščiojo šalia ežero ji pamatė už kokių poros šimtų metrų merginą,atrodo ji verkė. Austutė pribėgo prie jos:
-Kas atsitiko, -paklausė merginos.

Eride greit nusisluoste asras, pamaciusi mokytoja ir atsake:
-Nieko panelia mokytoja, tiesiog man liudna nes nera su kuo bendrauti-ir susniurkste nosimi.

-Į mane gali kreiptis tiesiog Austėja. Gal užeisi į mano kabinetą išgerti arbatos?-maloniai paklausė Austutė ir nusišypsojo.

-aciu bet, gal geriau pabusiu viena-tare Eride.

-Nieko gero nepadarysi čia sėdėdama ir dar sušalsi, einam, bet sušilsi išgėrus arbatos. gi turbūt nieks nenori per šventes sirgti,- atsakė Austutė ir draugiškai, nuoširdžiai nusišypsojo.

-Nieko, bent jau turesiu ka veikti per atostogas, sirgsiu-tare Eride ir toliau ziurejoi ezera.
-Moky..,tai yra Austute o gal galite pasakyti kas yra toje saloje?-ir pirstu parode i sala esancia viduri uzsalusio ezero tada zvilgtelejo i leda ir akimis pamatavo jo stori,ar jis islaikytu ja.

- Hm... Iš pirmo žvilgsnio turbūt kaip ir tau man ji pasirodė paprasta apledėjusi sala... Bet kažkas joje yra mistiško, net pati nelabai suprantu kaip man kilo tokia mintis... Ji turi savo istoriją, ji turi savo paslaptį kaip ir kiekvienas iš mūsų. Jei norėsi galėsime kurią dieną ten nusigauti. Na, bet sirgti per atostogas yra tikrai nemalonu. Kur norėtum nueiti?

O as noriu dabar -ir Eride atsistojusi nusivale sniega ir nubego iki ezero, salia ezero sustojo ir zvilgtelejo i austute ir uzbejo ant jo ,dar karta zvilgtelejo i mokytoja ir netvirtu ledu nuejo tolyn.

-Na kaip nori,- Austutė stebėjo Eride ir laukė pakol ji pereis į kitą pusę.

Eride ejo ledu, jis padejo luzineti po jos padai, bet Eride net nesustojo, ja taip sudomino Austutes uzsiminimas apie kazka mistisko...tik staiga ledas luzo ir jos desine koja atsidure lediniame, stingdantyje vandenyje, ji staigiai istrauke koja ir pasislinko nuo iluzimo vietos ir susuko:
-Man viskas gerai galite eiti-tai pasakiusi Eride apsidaire ir pastebejo jog tera nuejusi tik puse kelio. nors koja salo ji atsistojo ir ejo toliau, zinodama kad ledas gali ir neatlaikyti jos svorio.

Austutė buvo jau ne kartą ėjus ledu, taigi žinojo kaip išsirinkt vietą kurioje tvirtesnis ledas. Austutė porą kartų pamaigė viena koją ledą prie kranto ir įsitikino, kad jis tvirtas. Žengė antrą bandydama įsitikinti ledu tvirtumu. Ji jau buvo nuėjus pusę kelio, bet išgirdo kažką gana didelio einant netoliese.
- Eride, truputį pasuk į kairę ten tvirtesnis ledas. Ir greičiau žingsniuok prie salos, nes bijau, kad tai gali būti viena iš tų būtybių...- mistiškai užbaigė Austėja.

Eride atsisko i austute ir nesupratingu zvilgsniu paklause jos :
-Kokiu butybiu??Cia yra kas nors antgamtisko??-linksma sypsenele paklause Eride. bet mokytojos liepimo eiti kairiau ji neklause, nes jai kuo daugiau adrenalino tuo geriau,kiek paejusi tisiai i prieki ji sustojo ir norejo palaukti mokytojos.

-Dabar neklausinėk ir greičiau eik. Viską paaiškinsiu saloje.

Bet Eride buvo uzsispyrusi sustojo ir stovejo laukdma mokytojos kol si pasivys ja.

Austutė pasivijo Eridę ir stumte nustūmė ligi salos.

Mina priėjo prie ežero ir apsidairė. Žvilgtelėjusi žemėn pamatė pėdas. Ji nei kiek nedvejodama pradėjo eiti užšalusiu internato ežero paviršiumi.

Mina pirmoji perėjo visą ežerą ir laukė ateinančios Austės su Eride.

Austutė neužilgo atsidūrė ant kranto.

Eride ejo letai apie kazka mastydama,pastebejusi jog yra paskutine ant ledo,ji pasikubino zingsni ir nulipo nuo ezeroir priejo prie mokytoju.

-Gerai Eride, eik į pilį ir atsimink, kad keliauti į salą draudžiama,-Mina atsisuko į Austę ir nusišypsojo,-Na, o mums reikia pasikalbėti.

-Gerai.